Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
laidyti — láidyti vksm. Spòrtininkai láido i̇etis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
laidžioti — laidžioti, ioja, iojo K, laidžioti, ioja, iojo 1. žr. laidyti 1: Be reikalo aš aną laidžiojau vaikščioti J. 2. refl. žr. laidyti 2 (refl.): Jau metas pietų laidžiotis Kp. 3. žr. laidyti 4: Vaikystės metais laidžiodavo laivelius valkose … Dictionary of the Lithuanian Language
šaudyti — šaudyti, o (šaudžia), ė iter. šauti. 1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šaudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šaudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis… … Dictionary of the Lithuanian Language
lygintuvas — lygintùvas dkt. Láidyti drabužiùs lygintuvù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
replika — rèplika dkt. Láidyti, sváidyti rèplikas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antlaidyti — (ž.) tr. užmėtyti, uždėlioti: Klėtė[je] ant viršaus kame ne kame lenta antlaidyta Štk. laidyti; antlaidyti; aplaidyti; atlaidyti; įlaidyti; išlaidyti; nulaidyti; palaidyti; parlaidyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
aplaidyti — tr. 1. vieną po kito išleisti iš kur: Vos tik gyvulius aplaidžiau iš tvarto, žiūrau – klėtys dega! Alk. 2. apmėtyti, apsvaidyti: Nedorėliai akmenimis senelį aplaidę rš. 3. refl. apsikabinėti kuo: Kryžiais, medaliais apsilaidę parejo lenkai į… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlaidyti — tr. 1. atlaisvinti, atpalaiduoti: Atkelk vario vartužėlius, atlaidyki grandinėlius DvD166. 2. atkasinėti: Vagas [rudenį] laidau, atlaidau vandeniuo nubėgti Šts. Aš vagosu rugius, o tu iš paskos atlaidyk vagas Slnt. 3. atitraukti, atkišti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
baltmargis — baltmar̃gis, ė adj., smob. (2) K, baltmargis (1) Pn, baltmargis (1) žr. baltamargis: Nusipirko tokią baltmar̃gę karvutę Gs. Skepetas jos baltmar̃gis J. Prisinėrusi tokį baltmar̃gį prynartį Grg. Baltmargė nesiduoda laidyti, spardosi Ds. Obelys,… … Dictionary of the Lithuanian Language
blaškyti — blaškyti, blãško, blãškė iter. blokšti. 1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškyk akmenų į pievą Rm. Blaškyti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškyt Ps. Oi mėtė blãškė mane… … Dictionary of the Lithuanian Language
